Po sėkmingos „Artemis II“ misijos vėl prasidėjo lenktynės į Mėnulį. Ne tik JAV pakeitė savo planus ir dabar siekia įkurti bazę Mėnulio paviršiuje, o ne kosminę stotį Mėnulio orbitoje, bet ir Europa planuoja įkurti savo nuolatinę bazę Mėnulyje.
Europa jau ir NASA „Artemis II“ misijoje atliko svarbų vaidmenį. Europos kosmoso agentūra ESA pateikė Europos paslaugų modulį (ESM). Ši sistema astronautams tiekė, be kita ko, deguonį, vandenį ir elektrą. Ji taip pat užtikrino „Orion“ kapsulės, kuria jie keliavo į Mėnulį, varomąją jėgą.
Ambicijos dėl Mėnulio bazės
Tačiau Europa turi dar didesnių ambicijų ateičiai. „Ilgalaikis tikslas – Europos tyrimų stotis su astronautais“, – sako Danielis Neuenschwanderis, ESA „Human and Robotic Spaceflight“ direktorius, žurnale „Der Spiegel“. „Iki 2030 m. įrodysime, kad galime tai padaryti. Nuo 2031 m. plėsime pajėgumus, o iki 2040 m. įkursime nuolatinę Europos bazę Mėnulyje.“
Pirmasis žingsnis – nusiųsti į Mėnulį nepilotuojamą mėnulio nusileidimo modulį. Pasak ESA, planuojama, kad 2030 m. mėnulio nusileidimo modulis „Argonaut“ nusiųs į Mėnulį įrangą. Tada transporto priemonės, esančios modulyje, judės po Mėnulio paviršių, teigia D. Neuenschwanderis. Pirmasis skrydis planuojamas su raketa „Ariane 6“. Tikimasi, kad „Argonaut“ į Mėnulio paviršių nugabens iki 1,5 tonos krovinio, pavyzdžiui, roverį ar mokslinius prietaisus.
Tačiau dar daug darbo reikia atlikti, kol Mėnulyje bus galima įkurti nuolatinę bazę. „Norėdami išlikti Mėnulyje, turime toliau dirbti prie gyvybės palaikymo sistemų“, – sako kosmoso ekspertas. „Kaip galime gauti vandens iš Mėnulio, kaip galime gaminti deguonį, kaip galime apsaugoti įgulą nuo radiacijos? Kaip galime išgyventi Mėnulio naktį, kuri trunka 14 dienų?“ Tolimoje ateityje taip pat svarstoma galima misija į Marsą.
